Šeima krizėje: kaip socialinis darbuotojas veikia žingsnis po žingsnio

Pliphotographyschool
Socialinis darbas su šeimomis

Krizė šeimoje retai ateina be ženklų. Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima nuolat, paprastai tuos ženklus pastebi anksčiau nei pati šeima juos įvardija.
Dažniausiai tai – staigus elgesio pasikeitimas. Vaikas nustoja eiti į mokyklą, suaugęs šeimos narys neatsiliepia į skambučius, pagyvenęs žmogus nustoja atidaryti duris. Tai ne smulkmenos – tai signalai, į kuriuos reaguojama iš karto.
Prieš bet ką kitą darbuotojas nustato, ar šeimos nariai yra fiziškai saugūs. Jei kyla abejonių – informuojamos atitinkamos institucijos. Tai nėra sprendimas prieš šeimą, tai pareiga, kuri vėliau dažnai šeimai tampa pagalba.
Krizę patirianti šeima negali spręsti ilgalaikių problemų. Pirma sprendžiama tai, kas skausminga šiandien – maistas, nakvynė, medicinė pagalba, emocinė parama. Tik tada kalbama apie tolesnius žingsnius.
Darbuotojas klausia: kas iš artimųjų gali padėti dabar? Giminaičiai, kaimynai, bendruomenės organizacijos – visi jie gali tapti dalimi sprendimo. Šeima dažnai neprašo pagalbos iš aplinkos, nes jaučia gėdą. Darbuotojo užduotis – normalinti tą prašymą.
Krizės valdymas nėra herojiška intervencija. Tai metodiška, rami seka veiksmų, kai svarbiausias dalykas yra neskubėti prie išvadų.